Sveikata ar apgaulė

Apsaugokite save nuo klaidingos informacijos apie sveikatą internete

Internete platinama klaidinga informacija apie sveikatą apima tiek nenaudingus patarimus, tiek pavojingus teiginius. Šią informaciją gali platinti žmonės, kurie nuoširdžiai trokšta padėti, tačiau jų patarimai nėra itin tinkami, arba žmonės, kurie bando pasipelnyti iš jūsų baimės ar nusivylimo. Jeigu paaiškėja, jog patarimas buvo klaidingas, kokio dydžio žala gali būti sukelta?

Šiais laikais kaip niekada daug informacijos apie būdus, padedančius mums išlikti sveikiems ir išvengti tokių ligų kaip koronavirusas (COVID-19), kurią internete skleidžia įžymybės, politikai ir jūsų draugai bei šeimos nariai.

Turbūt jau žinote, kad norint sustabdyti mikrobų plitimą labai svarbu dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių. Bet mokėjimas atpažinti klaidingą informaciją apie sveikatą ir neperduoti jos kitiems gali būti ne mažiau svarbus jūsų pačių ir aplinkinių gerovei.

Siekdami surinkti gerą ir patikimą informaciją apie sveikatą, parengėme šį Duomenų Detoksikacijos rinkinį - jis padės kritiškai įvertinti teiginius apie sveikatą, ir patars kuo pasikliauti, kuo dalintis ar ką ignoruoti. Šių patarimų dėka sustiprinsite visuotinę skaitmeninę ekosistemą.

Pirmyn!


Kaip blogai galėtų būti?

Yra daug įvairių klaidingos informacijos rūšių (įskaitant klaidinančią informaciją, melagingą informaciją ir dezinformaciją - apie kiekvieną iš jų galite sužinoti daugiau čia). Apie skirting klaidinančią informaciją vertėtų galvoti spektre - atsižvelgiant į tai, kokio stiprumo yra jos neigiamas poveikis – jis aprašytas 2019 m. ataskaitoje „Susipažįstant su informaciniu sutrikimu”. Be to, tame pačiame spektre galite panagrinėti ir dezinformaciją apie sveikatą. Žvilgtelėkime čia:

Nedidelė žala - tai klaidinga informacija susijusi su sveikata, kuri gali jus suklaidinti, tačiau nepakenks ir neprivers susirgti. Tai apima satyrą ar parodiją arba patarimus, kurie neturi jokio poveikio arba sukelia placebo efektą ir nekenkia jūsų gerovei.

Vidutinio dydžio žala - tai klaidinga informacija apie sveikatą, dėl kurios galite patirti apgaulingą streso ar saugumo jausmą, prarasti pinigus ar net susirgti. Tai gali būti apgaulė ar pokštas, arba klaidinantis patarimas ar produktai kaip antai interneto puslapis „Goop”, pagarsėjęs šiais dalykais).

Didelio lygio žala - kai dėl melagingos informacijos apie sveikatą gali būti padaryta ilgalaikė, sunki ar negrįžtama fizinė ar psichologinė žala (pvz., netikri vaistai arba nuodingi patarimai) , arba kai dėl šios informacijos pradedama nepasitikėti medicinos ar mokslo bendruomene (įskaitant sąmokslo teorijas, pvz., ši arba ši).

Kuo daugiau pratinsitės klausti ir vertinti dezinformacijos apie sveikatą žalos lygį, tuo labiau pasitikėsite savimi ir žinosite, kurią informaciją tiesiog ignoruoti, o kada imtis rimtesnių priemonių, pavyzdžiui, informuoti ar perspėti savo šeimą ir draugus.

Ką daro programėlės, kad sulėtintų dezinformacijos plitimo greitį

Siekdamos kovoti su dezinformacija apie sveikatą ir sulėtinti jos plitimą, kai kurios platformos ir programėlės imasi veiksmų. „Twitter” žymi įrašus su įspėjimais apie klaidingą informaciją apie sveikatą, o „Facebook” naudoja dirbtinį intelektą , kad aptiktų melagingą informaciją apie COVID-19. „YouTube” planuoja pridėti faktų tikrinimo funkciją. Kai kurios programėlės pavyzdžiui, „Instagram” netgi reklamuoja patikimus informacijos šaltinius, pavyzdžiui, Pasaulio Sveikatos Organizaciją arba nacionalines sveikatos tarnybas. Ar šios programėlės daro pakankamai, ar jose vis dar randate klaidingos informacijos? Ką jūsų mėgstamos programėlės daro, kad padėtų?

Burbulo bėda

Pradėjus nuolatos rinktis tam tikros temos straipsnius, pranešimus ar vaizdo įrašus, pradėsite matyti daugiau panašių dalykų. Tai nebūtinai reiškia, jog tai yra teisingi patarimai. Filtrinis burbulas susidaro tada, kai svetainės jums rodo daugiau panašių istorijų į tas, kurias renkatės šiandien. „YouTube” yra akivaizdžiausias platformos, rekomenduojančios turinį pagal tai, ką jau žiūrite, pavyzdys (taip pat žinomas kaip „algoritminis kuravimas"), tačiau filtriniai burbulai nusako būdą, kurį naudojant rekomenduojamas turinys populiariausiose svetainėse ir programėlėse.

Stebėkite rekomenduojamą turinį

Tik dėl to, kad platforma jums rekomenduoja įrašą ar vaizdo klipą, dar nereiškia, jog tai yra teisinga informacija ar patikimas patarimas. „Instagram” ir „Twitter Explore” srautai, populiariausi įrašai „Facebook”, „YouTube” ir „Netflix” kuruojami pradiniai puslapiai bei automatinis paleidimas gali nuvesti į nenaudingus užkampius.

Be to, kai įrašai, nuotraukos ir vaizdo klipai sulaukia daug kitų vartotojų dėmesio, tikėtina, jog jie bus automatiškai reklamuojami.

Jei įrašas ar paskyra jums neįdomūs ar įžeidžiantys, kai kuriuose iš šių srautų, pvz., „Instagram” ir „Twitter”, galite pasidalinti savo atsiliepimu. (Ar šie būdai veiksmingi, ar ne - jau kita istorija.)

Būkite budrūs

Jeigu rekomenduojamas turinys jus pernelyg įtraukia arba nepageidaujamai prikausto, turite keletą būdų, kaip jį apriboti:

  • Išjunkite automatinį paleidimą ir įspėjimus
  • Stebėkite daugiau žinomų ir patikimų sveikatos šaltinių
  • Naršyklėje įsidiekite reklamos blokavimo priemonę, pvz., „uBlock Origin”, - tokiu būdu naršyklėje rodomuose tinklalapiuose nebus rodomi reklaminiai skelbimai.
  • Pašalinkite programėlę iš telefono pagrindinio ekrano
  • Reguliariai pašalinkite programėlę, tam, kad galėtumėte pailsėtip

Stipri patikros dozė

Internete ir naujienų portaluose pateikiama tiek daug informacijos apie sveikatą, jog gali būti sunku suprasti, į ką verta įsiklausyti. Patikimiausi sveikatos patarimų šaltiniai pasižymi šiomis savybėmis:

  • Šaltiniai nurodo jų autorių ar autorius: ieškodami šių autorių internete, turėtumėte turėti galimybę sužinoti, prie kokių kitų projektų jie dirba ir ką atstovauja. Patikrinkite jų kompetenciją: ar jie konsultuoja savo srities klausimais?
  • Prie visų pranešimų ir (arba) ataskaitų nurodoma paskelbimo data: jie žino, kad informacija laikui bėgant kinta, todėl aiškiai nurodo, kada paskutinį kartą atnaujino savo patarimus. Kitame punkte rasite daugiau informacijos apie tai, kodėl data yra svarbi.
  • Juose pabrėžiama, jog nėra vieno universalaus sprendimo: priklausomai nuo jūsų asmeninės patirties ar sveikatos istorijos, gydymas, kuris kažkam padeda, gali jums pakenkti arba atvirkščiai.
  • Jie atsargūs: negarantuoja, kad kažkas padės, bet sako, kad tam tikri dalykai „gali” padėti. Patikimo šaltinio požymis - tikslūs faktai. Jei pasakojime naudojami žodžiai, kuriais siekiama žaisti jūsų emocijomis (pvz., „stebuklingas vaistas”), tai gali reikšti, kad tai daroma sąmoningai, siekiant jus suklaidinti.
  • Jie renkasi lėtą kelią į sveikatą: pripažįsta, kad nėra „greito gydymo” ir kad gydymui reikia laiko, patikrinimų, stebėsenos ir individualių korekcijų.

Dera ir toliau tikrinti patarimus ir rekomendacijas, kurias sužinojote ar pamatėte internete, net jei tai patarimai ir rekomendacijos žmogaus, kuriuo pasitikėjote praeityje. Nuolatos savęs klauskite:

  • Kas tas asmuo ar tinklalapis, kuris dalina šiuos patarimus?
  • Kokią naudą jie gauna dalindamiesi šia informacija ar produktu?
  • Ar iš to jie uždirba pinigus?
  • Kas ir dėl kokių priežasčių nerekomenduoja šio patarimo ar produkto?

Skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa? Gali būti, jog esate teisūs.

Pareiškimai apie „greitą” gydymą, „greitą” gijimą arba „visišką” imunitetą yra tipiniai rinkodaros terminai, naudojami jūsų dėmesiui patraukti. Tokias ekstremalias formuluotes laikykite pavojaus signalu ir priežastimi išsamesnei analizei.

Perskaitykite IREX 9 patarimus, kaip atpažinti klaidingą informaciją apie koronavirusą, kur rasite daugiau dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Svarbiausių klausimų, kuriais galima patikrinti šaltinius ir teiginius, sąrašą rasite junkti šviesą: Rasti tiesą internete.

Kodėl svarbi data

Medicinos pažanga reikalauja nuolatinių bandymų ir klinikinių tyrimų, todėl medikai nuolat keičia patarimus sveikatos klausimais. Tai yra įprasta praktika, pripažįstama kaip patikimos šiuolaikinės medicinos požymis. Kilus sveikatos krizei ar pandemijai, medicinos patarimai kartais gali būti tikslinami kas savaitę ar net kasdien.

Nesidalinkite patarimų nuotraukomis ar ekrano kopijomis, verčiau dalinkitės nuoroda.

Pasidalijus patarimu, yra tikimybė, kad ilgainiui jis bus patikslintas. Jei pasidalijate nuoroda, ją gavęs asmuo gali lengviau patikrinti, ar patarimas vis dar aktualus.

Puikus to pavyzdys - 2019 m. pabaigoje prasidėjusi koronaviruso pandemija. 2020 m. kovo 14 d. Prancūzijos sveikatos apsaugos ministras „Twitter” parašė, jog ibuprofenas gali pabloginti koronaviruso simptomus. Šis teiginys buvo cituojamas ir plačiai aprašytas svarbiausiuose naujienų šaltiniuose, triukšmingai skambant išmaniesiems telefonams susirūpinusių žmonių kišenėse visame pasaulyje. Tačiau 2020 m. kovo 18 d. Pasaulio sveikatos organizacija „Twitter” paskelbė, kad nėra įrodymų, jog ibuprofenas sukelia žalą, ir nėra jokios priežasties jo vengti. Nors apie atnaujintą PSO patarimą taip pat plačiai pranešta, pataisymas sunkiai kompensavo pirminę klaidą.

Pastaba: priklausomai nuo to, kada skaitote šį straipsnį, rekomendacijos galėjo būti atnaujintos remiantis naujausiais tyrimais. Prieš vadovaudamiesi bet kokiais sveikatos patarimais, būtinai juos savarankiškai patikrinkite.

Rikiuokite naujienas pagal „naujausias” ir visada dukart patikrinkite jų paskelbimo datą.

Ne visų informacinių programėlių ar naujienų kanalų turinys automatiškai rodo naujausius straipsnius. Pavyzdžiui, kartais pirmiausia bus rodomas populiariausias rezultatas arba reklamuojama svetainė, net jei ji pasenusi. Nepamirškite patys rūšiuoti rezultatų ir visada dukart patikrinkite jų paskelbimo datą.

Paieškos sistemose, kurios turi naujienų skyrių, kaip antai „Google” ir „DuckDuckGo”, galite filtruoti paskutinės dienos, savaitės ar mėnesio rezultatus.

Iššūkis: žinodami, ko ieškoti patikimame šaltinyje, išsitraukite telefoną ir patikrinkite naujausius patarimus apie sveikatą, kuriuos matėte „Facebook”, „WhatsApp” ar „Instagram”. Paskirkite 10 minučių teiginiui ištirti. Įjunkite laikmatį! Jei prie patarimo pridėtas paveikslėlis, atlikite atvirkštinę paveikslėlių paiešką TinEye.com, kad sužinotumėte, kur dar šis paveikslėlis rodomas. Ką aptiksite per 10 minučių paieškų? Ar rezultatai pakeitė jūsų nuomonę? Ar turite daugiau klausimų nei atsakymų?

„Supermaistas” sveikatos patarimams

Sveikatos naujienų šaltiniai, kuriuos medicinos specialistai laiko patikimiausiais ir atsakingiausiais, yra:

Kas laikoma sveikatos patarimų „supermaistu” ten, kur gyvenate jūs?


Įsisąmoninkite savo įtaką

Jau esame kalbėję apie nuomonės formuotojus internete ar žiniasklaidoje, bet ar kada pagalvojote, kad nuomonės formuotoju galite būti ir jūs? Jūsų nuomonė reikšminga ir svarbi jūsų gyvenime dalyvaujantiems žmonėms. Tad stabtelėkime ir užduokime sau klausimą: kodėl dalinamės?

Suderinkite turinio tipą su dalijimosi priežastimi

Arrow of theme misinformation

Norite neatsilikti

Jaučiatės įkvėpti

Jūs norite padėti

Priemonės ar vaistai

Sveikatingumo produktai ir praktika

Svarbios naujienos

Suderinkite turinio tipą su dalijimosi priežastimi

Priemonės ar vaistai

Norite neatsilikti

Jaučiatės įkvėpti

Jūs norite padėti

Sveikatingumo produktai ir praktika

Norite neatsilikti

Jaučiatės įkvėpti

Jūs norite padėti

Svarbios naujienos

Norite neatsilikti

Jaučiatės įkvėpti

Jūs norite padėti

Nepriklausomai nuo to, kodėl dalijatės informacija, prieš paspausdami mygtuką „Skelbti” paklauskite savęs, koks gali būti blogiausias tokio patarimo rezultatas, - tai padės jums nuspręsti, ar verta juo dalintis. Pasidalinus teiginiu apie sveikatą ar produktą, jūsų draugai ir šeima gali pamanyti, jog jį remiate, nes jis jums pasiteisino.

Bet argi neturėtų kiekvienas, turintis informacijos, ja pasidalyti, - net jei ji nepatikrinta, - jei ta informacija galėtų kaip nors padėti? Nebūtinai. Klaidinga informacija apie sveikatą gali būti kenksminga, nebūtinai iš karto. Galbūt tikrasis pasiūlymas yra nepavojingas, tačiau netiesioginis rezultatas sukelia sumaištį apie tai, kuo galima tikėti, o kuo ne. Lygiai taip pat žmonės gali tapti pernelyg pasitikintys savimi ir, atmesdami visuomenės sveikatos protokolus ar gydytojų rekomendacijas, kelti sau didesnę riziką nei priešingu atveju.

Suvokite savo atsakomybę

Pamatę teiginį internete, tikriausiai apie jį nesusimąstysite, tačiau jei tą teiginį atsiunčia šeimos narys ar draugas, natūraliai jam skirsite daugiau laiko ir dėmesio. Tas pat galioja ir dalijantis. Nors galbūt tam skyrėte tik kelias minutes savo laiko, tačiau jūsų pasidalijimas gali būti klaidingai suprastas kaip jūsų palaikymas.

Klaidingos informacijos apie sveikatą ženklų pastebėjimas naudingas ne tik jums, bet ir jūsų draugams bei šeimos nariams. Nesvarbu, su kuo bendraujate, jūsų bendras tikslas - išlikti informuotiems ir sveikiems - reikalauja domėtis, tikrinti ir žinoti, kuo galite pasikliauti.

Norėtumėte patikrinti, ar tai, ką perskaitėte, yra tiesa? Daugiau paneigtų teiginių apie koronavirusą rasite čia. Peržiūrėkite šį vaizdo įrašą, kuriame trumpai supažindinama su koronaviruso dezinformacijos ekosistema. Būkite saugūs ir sveiki!

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-04-28